Ketvirtadienį 15.30 val. oficialiai atidaromas Kėdainių pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Po iškilmingų, kaip ir dera tokia proga, atidarymo kalbų bei juostelės perkirpimo pirmi naujuoju tiltu pereis jaunosios kartos atstovai − Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokiniai ir Kėdainių kalbų mokyklos bendruomenė. Visi atėjusieji bus vaišinami aukštaitiška kvapnia arbatėle ir žemaitiškais „piernikais“.

Rupi, vyriškai suręsta medinė tilto santvara, tarsi nutūpusi ant betoninių atramų, sukuria ne tik konstruktyvų pagrindą grakščiam tilto-tako šuoliui per Nevėžį, bet ir suformuoja įspūdingą erdvinį koridorių į aikštę. Šis tiltas nėra tik eilinis infrastruktūros elementas, leidžiantis miestiečiams pereiti į kitą Nevėžio pusę. Šis tiltas jungia ne tik dvi istorines Lietuvos žemes – Aukštaitiją ir Žemaitiją, kartu jis jungia ir du tikėjimus – Evangelikų reformatų ir Šv. Jurgio bažnyčias. Tai yra labai svarbus kultūrinis emocinis akcentas, todėl jis tiesiog negali būti nepastebimas. Išskirtinė prasmė reikalauja išskirtinės išraiškos.
Šio nestandartinio tilto architektas – prof. Jurgis Rimvydas Palys, žymus Lietuvos architektas, urbanistas ir paminklosaugininkas, auksinio Architektūros riterio ordino kavalierius. Bendraautorė – architektė Ieva Palytė-Veilandienė.

Projektą parengė UAB „SWECO LIETUVA“, projekto vadovas Darius Novikas.
Rangovas AB „Kauno tiltai“, generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono kabo Kėdainių mūšio, įvykusio 1831 m. balandžio 29 d. batalinės scenos bronzinis bareljefas. Mums malonu, kad šį bareljefą sukūrė jaunas, bet savo darbais jau žinomas skulptorius kėdainietis Mindaugas Junčys. 

Tiltas – didelio projekto dalis

Kėdainių rajono savivaldybė vykdo projektą „Kompleksiškas Kėdainių miesto upių prieigų sutvarkymas, sukuriant patrauklias viešąsias erdves bendruomenei ir verslui“.

Projekto įgyvendinimo tikslas buvo sukurti palankias sąlygas paslaugų sektoriui, prisidėti prie gyvenimo kokybės ir aplinkos gerinimo Kėdainių mieste.

Kaip jau žinoma, vykdant šį projektą, neseniai buvo atidarytas pėsčiųjų tiltas per Smilgos upelį ir sutvarkyti teritorijoje esantys pėsčiųjų-dviračių takai; įrengta ir jau naudojama automobilių stovėjimo aikštelė su laisvalaikio zona ir mažosios architektūros elementais Didžiosios Rinkos a. 5, automobilių stovėjimo aikštelės Radvilų ir Josvainių gatvėse, suremontuotas pėsčiųjų tunelis po Tilto gatve ir rekonstruoti pėsčiųjų, dviračių takai tarp Tilto, Smilgos ir Žemaitės gatvių. 

Didžiausias darbas − pėsčiųjų tilto atstatymas − padarytas

Projekto pats svarbiausias darbas − pėsčiųjų tilto per Nevėžį bei upės krantinės su prieplauka sutvarkymas. Prieplauka dar tvarkoma, o tiltas jau pastatytas.

Tilto (ilgis 96 m, plotis 3,66 m) per Nevėžio upę sutvarkymo darbai apėmė šiuos darbus: tilto demontavimas ir statyba, apšvietimo įrengimas, ryšio ir elektros kabelių perkėlimas. Pėsčiųjų tilto per Nevėžį statinio statybos darbų vertė per 1,4 mln. Eur. Lėšos − iš Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybės biudžetų.
Pagal 2007 metais parengto projekto sąmatą, kaina šių darbų buvo didesnė – daugiau kaip 5 730 tūkst. Lt (apie 1,66 mln. Eur), o juk, žinia, per 10 metų visos kainos darbų ir medžiagų tik augo. Tad džiugu, kad toks įspūdingas tiltas pastatytas už 1,4 mln. Žinoma, visas tilto grožis atsiskleis, kai kitais metais bus baigta tvarkyti krantinė.

Pėsčiųjų tiltas per Nevėžį buvo labai prastos būklės, todėl ieškota sprendimų, kaip jį atnaujinti. Pastatytas 96 m ilgio, iš esmės kitoks nei senasis ir analogų Lietuvoje neturintis pėsčiųjų tiltas su modernia apšvietimo sistema. Vietoje buvusių penkių gelžbetoninių atramų įrengtos keturios, tilto paklotą laikančios konstrukcijos − stačiakampio skerspjūvio klijuotos medienos elementų santvaros, paklotas įrengtas iš rifliuoto profilio medinių lentų. Įrengtas trijų tipų apšvietimas: funkcinis, dekoratyvinis ir proginis. Funkcinis apšvietimas apšvies tilto taką, dekoratyvinis apšvietimas, įrengtas ant tilto santvarų išorinės pusės LED juostomis, pabrėš tilto kontūrą bei LED prožektoriais išryškins tilto atramas, o proginis apšvietimas kas kartą galės būti skirtingas.

Truputis istorijos

Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prusijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. kryžiuočių karo žygius. Žemaitija pirmą kartą paminėta 1219 m. Žemaičių vyresniojo kunigaikščio Erdvilo taikos sutartyje su Voluine. 1420 m. kovo 17 d. LDK Didysis kunigaikštis Vytautas laiške Šv. Romos imperatoriui Zigmantui paaiškina, kur yra žemaičių ir aukštaičių žemės. Jau XIV a. šaltiniuose kaip skiriamoji Aukštaitijos ir Žemaitijos riba išryškėja Nevėžis. XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administraciniame žemėlapyje pažymėta riba tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos žemių Nevėžio upe. 
Kėdainiai nuo 1532 m. iki 1589 m. ir nuo 1646 m. iki 1653 m. buvo Žemaitijos sostinė (Čia rezidavo Žemaitijos seniūnas ir vyko Žemaitijos seimeliai).

Per Kėdainius ėjo pagrindiniai strateginiai keliai, jungiantys Vilnių, Kauną, Ukmergę su Kražiais Raseiniais, Karaliaučiumi.

Pirmasis tiltas per Nevėžį Kėdainių mieste minimas 1602 metais. Privilegiją imti muitą už važiavimą tiltu Kėdainių savininkui Stanislovui III Kiškai suteikė Abiejų Tautų Respublikos karalius Zigmantas III Vaza. Manoma, kad tiltas buvo medinis. S. Kolupaila veikale „Nevėžio tiltai“ rašo, kad 1659 m. naują tiltą (dabartinėje vietoje) pastatė Kėdainių savininkas Šv. Romos kunigaikštis Boguslavas Radvila. Medžio konstrukcijų tiltas buvo pastatytas ant plytų ir akmenų mūro atramų. Vėliau tiltas ne kartą buvo remontuojamas ir atnaujinamas. Paskutinį kartą tiltas šioje vietoje buvo perstatytas XX a viduryje ir tapo pėsčiųjų tiltu.
Todėl ant naujojo tilto kairiojo kranto pilono pakabintas Aukštaitijos herbas, ant dešiniojo − Žemaitijos herbas. Taip pat ant dešiniojo kranto šiaurinio pilono kabo Kėdainių mūšio, įvykusio 1831 m. balandžio 29 d. batalinės scenos bronzinis bareljefas.
Kėdainių mūšio svarba 1831 m. sukilėlių kovose didelė ta prasme, kad 280 sukilėlių karių, vadovaujamų grafo Mauricijaus Prozoro, sugebėjo pasipriešinti galingoms – 5000 jungtinėms Rusijos carinės kariuomenės pajėgoms ir privertė caro kariuomenę nutraukti atakas.

Kėdainių rajono savivaldybės informacija, tel. 69543, 69559

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here